Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) įgaliojimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę informuos visus prioritetinius asmenis apie Jūsų sklypo pardavimą ir Jūsų pageidaujamą kainą. Tačiau NŽT pateiktoje licencijos paraiškoje turi būti nurodyta mažiausia norima kaina. Gavus NŽT leidimą, negalėsite parduoti žemės kitam asmeniui už mažesnę nei pirmumo teisę turinčiam asmeniui pasiūlyta pirkimo kaina. Jeigu esate vienas iš sklypo bendraturčių arba sklype yra kažkam kitam priklausančių statinių – kartu su pranešimu Nacionalinei žemės administracijai turite pateikti ir kitus dokumentus.
Jei nėra prioritetinio žmogaus, kuris nori pirkti jūsų sklypą, tuomet galite drąsiai jį parduoti kitiems
Kiti turi teisę įsigyti Jūsų žemę už tokią pat arba didesnę kainą, kaip nurodyta NNT licencijoje. Nuo 2018 metų pirkėjams taip pat reikės NŽT licencijos. Jis taip pat turi kreiptis į NŽT ir pateikti esamos žemės išrašą. Parduodant žemės ūkio paskirties sklypus taip pat reikalingas sklypo planas. Jeigu sklypas yra miesto ribose, pardavimo metu kadastriniai matavimai nereikalingi. Galiojanti asmens tapatybės kortelė taip pat yra būtina. Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan. Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai – kreditoriaus leidimas parduoti. Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams – sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai. Jei bendraturčiai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti Jūsų dalį. Su atsisakymu Jūs galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį. Jei esate išsituokęs – ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo – buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti. Jei esate susituokęs – sutuoktinio sutikimas parduoti.
Gyventojai, parduodantys žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemę, apie tai turi pranešti
Gyventojai, parduodantys žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemę, apie tai turi pranešti Valstybinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui, kuris atliks visus apraše nurodytus veiksmus. Visos procedūros aprašytos „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme“ ir Valstybinio žemės biuro patvirtintose instrukcijose. Parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant nustatytiems artimiesiems giminaičiams; kaimynas, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu sklypu. Tačiau tik tuo atveju, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, kurioje yra parduodamas sklypas,. Bet tik tuo atveju, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Taip pat pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai) įsigyti žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat kuri reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė.